Pereiti į pagrindinį turinį

Kalėjimo prižiūrėtojai rengia šou nuteistiesiems?

2024-12-09 05:00

Uždarą ir apribotą nuteistųjų gyvenimą siekiama praskaidrinti pamaldomis koplytėlėse, knygomis bibliotekų lentynose ar kitais visuomenei naudingai užsiėmimais. Kovinių filmų šou pamokos – vargu ar numatytos. Bet visada gali būti pirmas kartas.

Kalėjimo prižiūrėtojai rengia šou nuteistiesiems?
Kalėjimo prižiūrėtojai rengia šou nuteistiesiems? / BNS nuotr./ Redakcijos montažas

Susirėmimas darbe

Bausmių vykdymo sistemos pareigūnu gali tapti, jei: esi ne jaunesnis nei aštuoniolikos metų ir turi vidurinį išsilavinimą; esi Lietuvos Respublikos pilietis ir moki lietuvių kalbą; turi nepriekaištingą reputaciją ir esi lojalus Lietuvos valstybei; esi tinkamos sveikatos ir fizinės būklės.

Tokias gaires Užimtumo tarnybos svetainėje skelbia Lietuvos kalėjimų tarnyba. Necenzūrinių žodžių vartojimas, nepagarba kolegoms ir kalėjimų klientams, specialiųjų priemonių panaudojimas ne pagal Bausmių vykdymo sistemos įstatymą norintiems tapti kalėjimo prižiūrėtoju nenumatytas.

Kodėl neskelbiama žiniasklaidai apie įvykusį incidentą? Bandoma nuslėpti?

Tačiau pasaulis margas kaip to genio plunksnos, tad improvizacijų gali būti spalvingų ir ne visada telpančių į aprašytus rėmus. „Kauno dienos“ šaltinių duomenimis, Vilniaus kalėjime ietis sukryžiavo budinčios pamainos jaunesnieji specialistai.

„Kodėl neskelbiama žiniasklaidai apie įvykusį incidentą? Bandoma nuslėpti?“ – retorinius klausimus bėrė anonimu norėjęs išlikti pilietis. Papasakota situacija garbės prižiūrėtojams išties nedaro.

Anot „Kauno dienos“ pašnekovo, tarnybos metu susižodžiavo du tos pačios pamainos jaunesnieji specialistai. Dialogas, panašu, nebuvo malonus, o kai mintims išreikšti pritrūko žodžių, sužvango ginklai.

Esą vienas iš budinčios pamainos jaunesniųjų specialistų prieš kolegę panaudojo specialiąsias priemones, išduotas tarnybai prieš nuteistuosius naudoti tik išimtinais atvejais. Argi ne pramoginis kovinis šou nuteistiesiems?

Kalėjimo prižiūrėtojų kovos rezultatai neskelbiami. „Dėl minimo įvykio Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje yra atliekamas vidinis tyrimas, kurio metu bus nustatytos visos su galimu įvykiu susijusios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, šioje tyrimo stadijoje platesnė informacija neteikiama“, – „Kauno dienai“ atsakė Lietuvos kalėjimų tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius.

BNS nuotr.

Trys prieš vieną

Smulkūs incidentai uždarame kalėjimų pasaulyje retokai išeina iš už storų bausmių vykdymo sistemos sienų, nebent jie būna kraštutiniai arba susiję su į kameras negrįžusiais ir siekiančiais išvengti bausmės nuteistaisiais.

„Kauno dienos“ pašnekovo duomenimis, minimo incidento metu stipresnis ir pranašesnis buvęs prižiūrėtojas jau buvo minimas žiniasklaidos puslapiuose, kai prokurorai teismui perdavė bylą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (TIK) sumušto žudiko.

Dėl to, kad nežymiai sutrikdė nuteistojo iki gyvos galvos sveikatą, trims Lukiškių TIK pareigūnams Vilniaus prokuratūra pareiškė kaltinimus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

Nukentėjusiuoju nuo pareigūnų baudžiamojoje byloje buvo pripažintas Vilkaviškio rajono gyventojas. 2003 m. jis buvo nuteistas pačia griežčiausia bausme dėl to, kad panaudojo seksualinę prievartą prieš keturiolikmetę mergaitę, po to su savo bendrais nužudė jos motiną ir patėvį, slepiant šį nusikaltimą nužudytuosius apipylė benzinu ir padegė jų gyvenamąjį namą, o nepilnametę pagrobė.

Prižiūrėtojų egzekucija nuteistojo atžvilgiu buvo datuojama 2015 m., tad vargu ar jo įvykdytas nusikaltimas tapo prižiūrėtojų smūgių priežastimi. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad darbą naktinėje pamainoje baigę pareigūnai dėl padaryto drausmės pažeidimo į laikinojo sulaikymo kamerą vedė antrankiais surakintą nuteistąjį.

Kai šis leidosi laiptais, paskui kalinį einantis prižiūrėtojas nuteistajam lazda smogė į nugarą, dėl ko šis susvyravo ir, bandydamas nepargriūti, sukniubo į priekyje ėjusio pareigūno drabužius. Kalinys išsilaikė, tačiau iš karto išgirdo, kaip vienas prižiūrėtojų garsiai sušuko, kad vyksta pareigūnų užpuolimas. Tada jau sužvango pareigūnų ginklai – iki gyvos galvos įkalintą nuteistąjį ėmė daužyti ir spardyti.

Ir dabar, kol vyksta vidinis patikrinimas, jis nenušalintas nuo pareigų, o tik perkeltas dirbti kitur.

Priemonių panaudojimas

Tačiau grįžkime prie naujausio prižiūrėtojų tarpusavio incidento. „Kauno dienos“ pašnekovas tvirtina, kad konfliktinės situacijos nebuvo pavienės: „Žinojo ir pamainos viršininkas, ir kiti kolegos, bet niekas nieko. Ir dabar, kol vyksta vidinis patikrinimas, jis nenušalintas nuo pareigų, o tik perkeltas dirbti kitur.“

Tačiau labiausiai šokiruoja tai, kad kultūringomis bendravimo manieromis ir pagarba moteriai kolegei nepasižymėjęs pareigūnas prieš kolegę galimai panaudojo specialiąsias priemones.

Kalėjimų tarnyba informavo, kad pareigūnai, turintys tiesioginį kontaktą su nuteistaisiais, aprūpinami antrankiais, dujų balionėliais, teleskopinėmis lazdomis (gali būti ir guminės lazdos). Taip pat gali būti išduodami elektroimpulsiniai prietaisai „Taser“.

Specialiųjų priemonių naudojimą griežtai reglamentuoja Bausmių vykdymo sistemos įstatymas, kuriame numatyta, kad prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms atlikti.

Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą, individualias pažeidėjo savybes ir (ar) pavojų keliančio objekto savybes.

BNS nuotr.

Tikėtina, kad vykstantis tyrimas atsakys, kokias pavojingas aplinkybes išprovokavo kolegė, kad jaunesniajam specialistui teko griebtis specialiųjų priemonių, skirtų kalėjimo klientams esant kraštutinėms situacijoms.


Aiškios taisyklės

Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai turi teisę naudoti prievartą šiais atvejais:

saugodamiesi ar siekdami apsaugoti asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei, sveikatai ar turtui;

kai asmuo nevykdo bausmių vykdymo sistemos pareigūnų reikalavimų ar nurodymų (siekdami priversti jį paklusti), taip pat sulaikydami asmenis (jeigu jie priešinasi);

kai reikia atremti kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekiant šiuos objektus susigrąžinti;

kai reikia atremti bausmių vykdymo sistemos statinių, transporto priemonių, turto, teritorijų užpuolimus;

siekdami patekti į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat kai jose, turimais duomenimis, gali slėptis asmenys, galimai padarę nusikalstamą veiką;

siekdami užkirsti kelią nusikalstamai veikai;

ypatingomis situacijomis (nuteistųjų ar suimtųjų riaušių, grupinio pasipriešinimo laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai ar neteisėtų grupinių veiksmų, pažeidžiančių laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarką, įkaitų grobimo atvejais);

jeigu būtina pašalinti orlaivio, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomo objekto, judančio oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, keliamą pavojų aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems jų saugomiems objektams.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

370 žurnalas

Daugiau naujienų