Pastangos pasiteisino
„Kauno diena“ dar praėjusiais metais atkreipė dėmesį į Kauno mieste ir rajone platų tinklą užmetusį sukčių: paviešinome ne vieną apgavystės epizodą.
Tačiau teisėsauga jo veikoje nebuvo linkusi įžvelgti nusikaltimo požymių.
Nesulaukę teisėsaugos palaikymo iniciatyvos ėmėsi nukentėjusieji – sukūrė feisbuko grupę „Pagauk Vytautą Kavaliūną“ ir apskundė Kauno apygardos prokuratūros sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą V. Kavaliūno atžvilgiu.
Po kelių mėnesių pastangų atsirado kokybiškų poslinkių: neseniai Vilniaus ir Kauno apylinkių teismams buvo perduotos baudžiamosios bylos, kuriose V. Kavaliūnas kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d. – sukčiavimas, apgaule savo naudai įgyjant labai didelės vertės svetimą turtą.
Antrankiai – slidūs
Nuo statybų srityje mikliai besidarbuojančio Vytauto Kavaliūno 2020–2024 m. laikotarpyje nukentėjo kelios dešimtys Kauno miesto ir rajono gyventojų.
Tačiau uždėti antrankius individualia veikla besiverčiančiam gudruoliui buvo ne taip paprasta. Apgautieji net svarstė, kad apgavikas Kaune turi užtarėjų. Tokius nuogąstavimus sukėlė, pasak jų, atsainus teisėsaugos požiūris į V. Kavaliūno veiklą.
2023 m. kovo pradžioje kaunietis V. B. ir kiti skolų iš V. Kavaliūno neatgaunantys asmenys gavo juos nustebinusį Kauno apygardos prokuratūros sprendimą.
Tiesiog nesisekė
Kauno apygardos prokuratūros nutarime, kuriuo nusprendžiama nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl V. Kavaliūno veiklos, rašoma: „V. Kavaliūno veiksmai (...) vertintini kaip negebėjimas tinkamai organizuoti savo darbą, laiku jį atlikti, negebėjimas tinkamai paskirstyti gautus pinigus, kad nesusidarytų skolų užsakovams, tačiau negali būti vertinami kaip esminės apgaulės naudojimas, turint tikslą užvaldyti nukentėjusiųjų, juridinių asmenų pinigus ir juos pasisavinti.“
Nukentėjusiųjų vertinimu, tokie paaiškinimai primena bandymus nuimti atsakomybę nuo sukčiaus ir taip jį apsaugoti.
V. B. ir kiti nukentėjusieji šį nutarimą nutarė apskųsti ir siekti, kad tyrimą atliktų ne Kauno apygardai priklausanti prokuratūra.
Situacija: Kauno apygardos prokuratūra buvo nutraukusi ikiteisminį tyrimą, esą nenustačius įtariamojo nusikalstamų veikų. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Ginčas – buitinis?
„Teisėsaugos pasyvumas V. Kavaliūno atžvilgiu kelia abejonių. Gal jis turi užnugarį? Kur tik įsisuka, ten prasideda bėdos. Turbūt jaučiasi nebaudžiamas, jei ir toliau nuolat ieško patiklių žmonių“, – svarstė skolos neatgaunantis Kauno rajono gyventojas.
Ikiteisminio tyrimo nutraukimą paaiškinančiose prokuratūros argumentuose nurodoma, kad kaltinamąjį ir nukentėjusius sieja sutartiniai santykiai, dėl kurių ginčai sprendžiami teisme civilinio proceso numatyta tvarka.
„Niekam ne paslaptis, kad sukčiai tik ir laukia, kad su jais būtų bylinėjamasi civilio proceso tvarka, nes puikiai žino, kad tokio teismo sprendimai nuo sukčių nukentėjusiems žmonėms tėra tik popieriaus lapai, retai kada padedantys atgauti išviliotus pinigus. Kol neprasidės ikiteisminis tyrimas, sukčius jausis visiškai saugus. Todėl keista ir nesuprantama, kai teisėsauga nusiplauna rankas, sisteminių požymių turinčias apgavystes pavadindama buitiniu ginču“, – „Kauno dienai“ sakė vienas iš nukentėjusiųjų, kurių pastangomis V. Kavaliūnas pagaliau buvo pričiuptas.
Mato skirtumus
Nukentėjusiesiems pavyko pasiekti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas būtų atnaujintas.
Vilniaus ir Kauno apylinkių teismams jau perduotoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje iš viso yra 35 nukentėjusieji.
Nukentėjusieji pageidautų, kad byla būtų nagrinėjama Vilniaus teisme, nes nuogąstaujama, kad Kaune vykstantis teisminis procesas V. Kavaliūno atžvilgiu gali būti ne toks objektyvus, koks galėtų būtų Vilniuje.
Pavyzdžiui, atkreipiamas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje V. Kavaliūnui paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Vilniaus byloje V. Kavaliūnui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Laikinas nuosavybės teisų apribojimas Kauno apylinkės teismo byloje netaikomas, o Vilniaus – taikytas.
Prašymą atmetė
Siekdami, kad visus su V.Kavaliūno veikla susijusius epizodus vertintų ne Kauno, o Vilniaus apylinkės teismas, nukentėjusieji kreipėsi į Kauno apygardos teismą. Jie reikalavo, kad sujungus Vilniaus ir Kauno apylinkės teismuose nagrinėjamas bylas į vieną, toliau byla būtų nagrinėjama ne Kaune, o Vilniuje.
Gruodžio 18 d. priimta Kauno apygardos teismo nutartimi prašymas yra atmestas.
Apie teismo sprendimą „Kauno dieną“ informavusi Kauno apylinkės teismo vyriausioji specialistė Rugilė Gerdvilienė paaiškino: „Buvo gauti keturių nukentėjusiųjų skundai, kuriuose, be kita ko, prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties baudžiamojoje byloje dalį, kuria nutarta sujungti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamą baudžiamąją bylą su Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamąja byla, šias sujungtas bylas nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, nurodant, kad tolesnis sujungtų bylų nagrinėjimas perduodamas nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui. Toks prašymas buvo grindžiamas nepasitenkinimu Kauno apygardos prokuratūros prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktu ikiteisminiu tyrimu, jo organizavimu (iš esmės jie skundė ne patį sujungimo klausimą, bet sujungtų bylų nagrinėjimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose ir prašė bylą po sujungimo nagrinėti Vilniaus apylinkės teisme).“
Kol neprasidės ikiteisminis tyrimas, sukčius jausis visiškai saugus. Todėl keista ir nesuprantama, kai teisėsauga nusiplauna rankas, sisteminių požymių turinčias apgavystes pavadindama buitiniu ginču.
Specialistė R. Gerdvilienė atkreipė dėmesį į sprendimui svarbią nuostatą.
„Teismas, spręsdamas prašymą dėl baudžiamųjų bylų sujungimo, įvertinęs Vytauto Kavaliūno atžvilgiu skirtinguose teismuose nagrinėjamų bylų kaltinimus, nustatė, kad skirtingose bylose nagrinėjamos veikos galėtų būti vertinamos kaip viena tęstinė veika, todėl, siekiant teisingo nusikalstamų veikų aplinkybių nustatymo ir teisingo teisinio įvertinimo kvalifikavimo, kuris gali būti reikšmingas ir bausmės skyrimui, tikslinga bylas sujungti į vieną. Po sujungimo baudžiamoji byla bus nagrinėjama Kauno apylinkės teisme. Nors pagal BPK 227 str. teritorinio teismingumo nuostatas byla turi būti teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau, kadangi bylų teismingumas pasikeičia teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 228 str. 2 d. nuostatomis, tokia byla kitam tos pačios pakopos teismui neperduodama. (Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje nusprendęs sujungti bylas, vadovaudamasis teismingumo taisyklėmis, negalėjo jos perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui ir turi ją išnagrinėti pats, kaip tai numato BPK 228 straipsnio 2 dalis.)“, – paaiškino Kauno apylinkės teismo specialistė.
Vertė – didelė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos bylos duomenimis kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – 132 230 eurų ir išvengė 30 050 eurų turtinės prievolės. Vilniaus byloje kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – 16 750 eurų it išvengė 7 600 eurų turtinės prievolės.
„Kauno byloje kaip viena tęstinė veika yra nuo 2020 m. gegužės iki 2023 m. gruodžio 21 d., o Vilniaus epizodai yra nuo 2023 m. liepos iki 2024 m. balandžio mėn. Kadangi padaryta apie 200 tūkst. eurų žala ir tiek nukentėjusių fizinių ir juridinių asmenų, galima daryti išvadą, kad sukčiavimas buvo sisteminis“, – rašoma Kauno apylinkės teismo paaiškinime.
Mastas: nuo statybų srityje mikliai besidarbuojančio V. Kavaliūno 2020–2024 m. nukentėjo kelios dešimtys Kauno miesto ir rajono gyventojų. / Justinos Lasauskaitės, vėdinimas.lt nuotr.
Naudojosi patiklumu
Pažadų dalytojas V. Kavaliūnas iš savo aukų sugebėdavo gauti didelį moralinio pasitikėjimo avansą, kurį netrukus iššvaistydavo kartu su paimtais pinigais.
Pinigai dažniausiai būdavo perduodami Kaune esančių prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse arba degalinėse.
Kai kuriais atvejais, prieš duodant pinigus, buvo pasirašomi pinigų priėmimo paliudijimai, tačiau nukentėjusieji iš to naudos neturi.
Ne vieną tokį sukčiavimo atvejį yra paviešinusi „Kauno diena“. Antai Kauno pakraštyje nevisiškai įrengtą kotedžą planavusi nusipirkti jauna moteris ieškojo meistro, kuris patalpose įrengtų rekuperavimo ir kondicionavimo sistemas.
Pažįstama dizainerė jai rekomendavo V. Kavaliūną.
Paskambinusi rekomenduotam meistrui moteris jam apibūdino planuojamus darbus ir paprašė pateikti sąmatą. Sąmata buvo pateikta, kainos tiko.
2020 m. gruodį, sužinojusi, kad netrukus galės įsigyti nusižiūrėtą kotedžą, moteris vėl susisiekė su V. Kavaliūnu ir sutarė susitikti Savanorių prospekte esančioje degalinėje „Circle K“, kur aptarė numatytus darbus ir V. Kavaliūnui padavė 2,8 tūkst. eurų už dalį planuojamų pirkti medžiagų.
Pinigus gavęs vyras netrukus pranešė, kad gali pigiau gauti santechnikos prekių, tačiau jam reikės visos pirkiniams numatytos sumos. Jis paaiškino, neva prekės jau užsakytos ir bus atvežtos maždaug po penkių savaičių.
Moteris internetu pasidomėjo analogiškų prekių kainomis kitur ir nusprendė, kad pirkti, tarpininkaujant V. Kavaliūnui, apsimoka.
Vėl susitiko toje pačioje degalinėje, V. Kavaliūnas gavo dar 3 tūkst. eurų ir raktą nuo kotedžo, kur buvo sutarta atvežti užsakytą įrangą.
Nė dėl vienos sumos moteris nereikalavo surašyti pinigų paėmimo kvitų.
Nežinia kuo pagrįstas pasitikėjimas gali atrodyti labai naivus ir neatsargus, tačiau pinigų paėmimo kvitų iš V. Kavaliūno kartais nereikalaudavo ir daug patirties statybose turintys vyrai. Tai galima paaiškinti tuo, kad V. Kavaliūną dažnai rekomenduodavo pažįstami, nors ir menkai, žmonės.
Išseko kotedžo savininkei žadėtų nupirkti prekių atgabenimo terminas, tačiau jų vis nebuvo. Buvo aiškinama, kad tikrai bus, bet truputį vėliau.
Užsakovei pasidarė neramu. Negana to, nuvažiavus į kotedžą paaiškėjo, kad yra atvežti tik du potinkiniai unitazo rėmai.
Susiskambinusi su V. Kavaliūnu moteris pagrasino policija ir pareikalavo, kad būtų pasirašyti pinigų paėmimo kvitai. Toje pačioje degalinėje įvyko dar vienas susitikimas. Kvitai buvo pasirašyti.
Netrukus paaiškėjo, kad panašių kvitų turi daug klientų, tačiau jie niekaip nepadeda susigrąžinti prarastų pinigų.
Taip ir nesulaukusi žadėtų prekių ir nesusigrąžinusi pinigų, moteris kreipėsi į policiją. Tyrėjams ji sakė supratusi, kad V. Kavaliūnas neketina grąžinti pinigų, be to, yra įsitikinusi, kad, imdamas pinigus už prekes ir jų nepristatydamas, jis įgyvendino iš anksto sugalvotą sukčiavimo planą, t. y. galimai padarė nusikalstamą veiką – siekė pasisavinti svetimą turtą.
Naujausi komentarai