Atitinka ideologinę kryptį
„Vyriausybės programa ganėtinai įdomi. Ypač didelių išskirtinių ambicijų gal ir neradau, bet galima įvardyti, kad tai socialiai orientuota programa. Vertybinės nuostatos yra ir jos socialdemokratiškos – paminėti solidarumas, lygybė, teisingumas“, – trečiadienį įregistruotą būsimos Vyriausybės programą vertina Klaipėdos universiteto lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.
Tačiau, pabrėžia politologė, viskas priklausys nuo to, kas bus įrašyta programos įgyvendinimo priemonių plane, nes joje pačioje daug gana deklaratyvių teiginių ir neaišku, kaip jie planuojami įgyvendinti ir ar tikrai per šią kadenciją.
Programoje juntama socialdemokratinė orientacija. Laukia mokesčių sistemos pokyčių – didžiausias pajamas rengiamasi apmokestinti progresiniais tarifais. Tačiau kokios konkrečiai pajamos jau bus priskiriamos didesnėms, programoje nedetalizuota. Keliose srityse planuojami tam tikrų pokyčių privačiam sektoriui teikiant viešąsias paslaugas. Žadama skatinti lyčių kvotas.
Dokumente įrašyta, kad bus kovojama su antisemitizmu, ksenofobija ir bet kokios formos neapykantos kurstymu. G. Burbulytė-Tsiskarishvili pabrėžia, kad kova su neapykantos kurstymu yra labai svarbi mūsų politinės kultūros vystymui, reikia, kad tas neapykantos kurstymas būtų stabdomas ir Seime. Tačiau kaip pavyks tai daryti, kai vienas iš koalicijos partnerių ir kursto tą neapykantą? „Įdomu, kokį priemonių planą tam parengs“, – sako politologė.
Ją viltingai nuteikė pažadas skatinti jaunimo politinį aktyvumą, tam net bus organizuojami simuliaciniai rinkimai.
Pasak politologės, gana nauja ir netipiška tokiam dokumentui kaip Vyriausybės programa – punktas, kad „Vyriausybės tikslas yra grąžinti valstybę į darnaus ir tvaraus vystymosi vėžes“. Tai ganėtinai riebi kritikos strėlė praeitam ministrų kabinetui, o programoje yra ir daugiau užmojų stabdyti jų pradėtas reformas ar priimtus sprendimus, pavyzdžiui, švietimo, antros pakopos pensijų, pašalpos dydžio skaičiavimo kriterijų ir kitose srityse.
Sritys vertos pagirti
G. Burbulytės-Tsiskarishvili nuomone, stipriausios dvi dalys – užsienio politikos ir krašto apsaugos. Jos labiausiai panašios į programines gaires, jose daug konkretumo, jau užkoduotos konkrečios priemonės.
„Skaitai programos dalis ir jaučiasi būsimo potencialaus ministro įtaka – kas ateina žinodamas darbus, kas – ne. Krašto apsaugos ir užsienio politikoje matau žmones, kurie ateina ne tik su idėjomis, bet ir su konkrečiu planu. O, pavyzdžiui, švietimo sistemoje bus naujas žmogus ir programoje – tik tai, kas buvo koalicijos sutartyje ar rinkimų programose“, – sako G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Ji atkreipia dėmesį, kad užsienio politikoje išskirta, jog nukrypimų nuo esamos krypties nebus: „Parašyta, kad Lietuva bus ES sankcijų politikos kompetencijos centras. Tai leidžia manyti, kad tinkamai laikysimės sankcijų politikos ir netaikysime jokių išimčių, kaip kad rinkimų kampanijos metu siūlė net ir vienas iš koalicijos partnerių – „aušriečių“ lyderis.“
Taip pat programoje įsipareigota Kinijos atžvilgiu laikytis vieningos pozicijos su NATO ir ES šalimis. „Paskirtajam premjerui pastaruoju metu krito daug kritikos strėlių ir klausimų, kokia bus jo pozicija Kinijos atžvilgiu. Vis dėlto iš programos matyti, kad bus laikomasi tos pačios politikos, kaip iki šiol, išskirta, kad su Taivanu bus plėtojami ekonominiai ir kultūriniai ryšiai“, – sako politologė.
Skirtumai: krašto apsaugos ir užsienio politikos srityje ministrai Dovilė Šakalienė ir Kęstutis Budrys ateina ne tik su idėjomis, bet ir su konkrečiu planu. O švietimo sistemoje bus naujas žmogus – Raminta Popovienė – ir tai jaučiasi programoje. / S. Lisausko, P. Peleckio / BNS nuotr.
Švietime – auditas
Tačiau švietimo ir mokslo dalis programoje, G. Burbulytės-Tsiskarishvili vertinimu, gana kukli, nėra nieko daugiau nei koalicijos sutartyje. Žadama tai: „Audituosime ir stabdysime karštligiškai vykdomas reformas, kurios gali turėti neigiamų pasekmių švietimo sistemai.“ Politologė spėja, kad gal didelių uždavinių ir neužsibrėžta, nes pirmiausia bus atliekamas auditas.
Paminėta, kad mokslininkų, dėstytojų atlyginimai bus konkurencingi, tačiau kažin kaip tai bus realizuojama praktikoje.
Švietimui ir mokslui svarbūs dalykai – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, mokymasis visą gyvenimą – įrašyti ekonomikos plėtros dalyje. G. Burbulytės-Tsiskarishvili nuomone, gal ir gerai, bet kyla klausimas, ar bus įgyvendintas tarpinstitucinis koordinavimas.
Švietimas – viena iš sričių, kur minimas bandymas griežčiau reglamentuoti privataus sektoriaus veikimą: „Sureguliuosime pelno siekiančių ugdymo įstaigų veiklą, taikydami joms tuos pačius reikalavimus kaip ir valstybinėms ugdymo įstaigoms“. Tai žadama ir kitose srityse, pavyzdžiui, „stabdysime „slenkančią“ sveikatos paslaugų privatizaciją“, „suteiksime daugiau galių valstybiniam energetikos reguliuotojui“.
Tai, politologės įsitikinimu, neturėtų stebinti, nes didieji valdančiosios koalicijos partneriai yra socialdemokratai ir ideologiškai jiems privalu taip kalbėti. Vis dėlto klausimas, kokiu mastu jie tai ketina daryti. Pavyzdžiui, kalbant apie privačių ir viešų mokyklų sąlygų sulyginimą, neaišku, kas konkrečiai po tuo slypi.
Įsipareigota laikytis vieningos pozicijos su NATO ir ES šalimis dėl politikos Kinijos atžvilgiu ir ES sankcijų Rusijai, nors koalicijos partnerių lyderiai ir buvo išsakę apie tai įvairių nuomonių.
„Aš perskaitau, kad tai gal tam tikrų turtingųjų žmonių interesas susimažinti mokesčius, o eilinėms šeimoms nuo to nei šilta, nei šalta. Tad klausimas, kiek tokios nuostatos atitinka socialdemokratines ideologines nuostatas, o kiek už to slypi kažkieno asmeniniai interesai. Tai primena raganų medžioklę: išspręsime problemas, jei sudorosime privatininkus. Tačiau tai liečia labai mažą visuomenės dalį, o švietimo sistema nuo to nieko ypatingai geresnio nepajus“, – neabejoja G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Ačiū „Teltonikai“
Ekonomikos dalis gana didelė ir išsami. Tačiau, prisipažįsta politologė, ją skaitant prieš akis iš karto iškilo „Teltonika“. Jei ne dėl jos projekto kilęs skandalas, kažin ar programoje būtų tiek daug ir gana detalizuotų programinių nuostatų, orientuotų į biurokratizmo mažinimą, koordinavimo gerinimą, atsakingų asmenų ar institucijų paskyrimą pagelbėti verslui. Žadama prie Vyriausybės įkurti specialią komisiją, kuri nagrinės realius atvejus ieškodama verslui reikalingų sprendimų ir šalins perteklinius reikalavimus. Ji turės užtikrins ir projektų suderinamumą su viešuoju interesu. Taip pat ketinama įsteigti smulkiojo ir vidutinio verslo ombudsmeno instituciją.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili giria, kad yra konkrečių detalių, kaip bus siekiama tolygios regionų plėtros. Tai įrašyta ir Nacionalinėje pažangos programoje, kituose dokumentuose, bet dažnai – tik aptakiai. Šįsyk Vyriausybės programoje numatyta sudaryti sąlygas studentams po studijų atidirbti savivaldybėje, kuri finansavo studijas. Tai gali padėti siekiant aktyvinti regionų gyvenimą, kad kompetentingi ir kvalifikaciją turintys žmonės nesikoncentruotų vien tik didmiesčiuose.
Vis dėlto klaipėdietė nusivylė, kad rinkimų metu išsakytas prašymas daugiau dėmesio skirti jūrai nebuvo išgirstas: uostas programoje yra, tačiau jūrai skirtas tik vienas sakinys.
Ne statistinei šeimai
Socialinės politikos dalyje įdomūs punktai dėl darbo sąlygų gerinimo, gana detaliai sudėti net tokie smulkesni dalykai kaip kova su mobingu darbo vietoje ar streikų organizavimo liberalizavimas. Tačiau ir vėl – įdomu, kaip tai bus įgyvendinama.
Pirmą kartą taip plačiai ir detaliai Vyriausybės programoje išdėstyta, kas ketinama daryti didinant jaunimo užimtumą ir skiriant daugiau dėmesio asmenims su negalia. Nuteikia viltingai, kad šios jautrios sritys visuomenėje bus dar labiau detalizuotos ir pavyks bent jau dalį užsibrėžtų planų įgyvendinti.
„Tačiau šeimai skirta dalis nuvylė, nes deklaruota, kad bus kuriama šeimai ir vaikams auginti palanki aplinka, tačiau ji daugiau orientuota į socialiai jautresnes šeimas, o ne vidutinę statistinę šeimą. Neradau, kaip ketinama gerinti eilinės vidutinių pajamų šeimos su vaikais gerovę“, – sako G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Pažadų neužmiršo
Ar programoje yra tai, ką valdančiąją koaliciją sudariusios partijos žadėjo prieš rinkimus? Žinoma, į ją daugiausia perkelta iš didžiausio koalicijos partnerio – socialdemokratų – rinkimų programos. „Yra punktų ir iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“. „Nemuno aušra“ giriasi, kad iš jos programos daug kas įtraukta, tačiau jos tebuvo du lapai, tad nelabai buvo ką“, – sako G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Jos vertinimu, pagrindiniai pažadai, kaip kad steigti Regionų ministeriją, Kelių fondą ir Valstybinį plėtros banką, progresiniai mokesčių tarifai, permainos dėl privačių mokyklų, krašto saugumo užtikrinimas, į Vyriausybės programą sudėti ir jau tampa programinėmis gairėmis.
Tačiau yra ir skirtumų. Pavyzdžiui, rinkimų programose tiesiogiai vis minėtas „Ignitis“, o Vyriausybės programoje – nebe. Tiesa, yra punktas dėl didesnių galimybių rinktis elektros tiekėją.
Deklaruota, kad bus kuriama šeimai palanki aplinka, tačiau neradau, kaip ketinama gerinti ne tik socialiai jautrios, bet ir eilinės vidutinių pajamų šeimos su vaikais gerovę.
Rinkiminėse kovose žadėta, kas bus stabdomos dešiniųjų pradėtos reformos, o naujų nebus. Užuominų apie tai yra ir Vyriausybės programoje. „Tačiau ką reiškia stabdys reformas? Gal tik kokią mažytę dalį ar kurią priemonę? Gal tai bus detalizuota priemonių plane“, – tikisi G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Tačiau nors buvo konkrečiai žadėta, kad mokesčių reformos nesiims, bet programoje įrašyta: „Didžiausias pajamas apmokestinsime progresiniais tarifais, nepriklausomai nuo jų rūšies“, „Didinsime pajamų mokesčių progresyvumą ir įgyvendinsime solidarumo bei teisingos mokestinės naštos paskirstymo principą“. Vadinasi, kažkokia reforma bus.
Velnias slypi detalėse
Palyginti su pirmtakais, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos Vyriausybės programa buvo beveik dvigubai ilgesnė nei Gintauto Palucko būsimo ministrų kabineto, labiau orientuota į konkrečius pokyčius, o ne tik principą „Altius, citius, fortius“ visose srityse, taip pat buvo numatyti konkretūs siektini rodikliai.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili pripažįsta: būsimo ministrų kabineto programoje deklaratyvumo daug, o konkretumo trūksta. Iš tiesų nedaug apie būsimus darbus pasako tezės „Lietuva – mūsų visų namai“ ar „Konstitucijos siekiai bus devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės kelrodis“, lyg galėtų būti kitaip, nors valdančiosios koalicijos vienas iš lyderių ir Konstitucinio Teismo pripažintas pažeidęs Konstituciją. Arba ką konkrečiai reiškia pažadas „išmintingai bei efektyviai spręsti šio laikmečio iššūkius ir toliau tvirtinti bei puoselėti mūsų bendrus namus – Lietuvą“ ar siekti, kad valstybinės įstaigos mokėtų „teisingą atlygį už kūrybinį darbą“?
Vis dėlto, G. Burbulytės-Tsiskarishvili vertinimu, būsimos Vyriausybės programa įdomi, nes keliaujame iš politinės dešinės į kairę, o priešingybė yra įdomu. Tačiau, pasak jos, dar reikia sulaukti ir programos įgyvendinimo priemonių plano, nes velnias slypi detalėse.
Vyriausybės programos projektą Seimui planuojama pateikti ketvirtadienį, o gruodžio 12 d. numatoma ją patvirtinti. Tai padarius prisieks ir pareigas pradės eiti socialdemokrato G. Palucko vadovaujamas Ministrų kabinetas.
Vyriausybės programoje – dešimt svarbiausių krypčių
1. Lietuvos ekonomikos augimas ir viešųjų finansų sistemos stiprinimas.
2. Augančių kainų poveikio žmonėms pažabojimas ir parama šeimoms.
3. Investicijos į kokybiškas švietimo ir sveikatos paslaugas.
4. Gyventojų apsaugojimas nuo išorės grėsmių.
5. Nuspėjamos ir konstruktyvios užsienio politikos vykdymas.
6. Lietuvos kultūros prieinamumo ir pilietinės tapatybės stiprinimas.
7. Sklandaus valstybės valdymo užtikrinimas.
8. Kelių būklės Lietuvoje gerinimas.
9. Investavimas į tvarią energetiką.
10. Aplinkos tausojimas ir tvaraus žemės ūkio užtikrinimas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)